Pirmiausia, sveikinu visus su šv. Velykomis! Šiemet oras per jas daugiau primena Kalėdas. O tai leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindiniam Velykų atributui – margučiams.
Jei ne oras, turbūt nebūčiau pasiryžusi kiaušinių dažymo erksperimentui, kurį, žinau jau dabar, su džiaugsmu kartosiu ir kitais metais!
Misija: kiaušinių dažymas šilku. Apie šį būdą buvau girdėjusi, tačiau žinias pagilinau likus kelioms savaitėms iki Velykų. Žinodama, ko tiksliai reikia, pradėjau ieškoti pigių ir gražių šilkinių kaklaraiščių ir tai tapo bene didžiausiu šios misijos iššūkiu. Daugelis dėvėtų drabužių pardavėjų neklaustos sakydavo: „Jei ieškote šilkinių kaklaraiščių, tai mes jų jau nebeturime. Visi išrinkti.“ Tiesa, misija tapo sunkesnė, nes tą pradėjau daryti likus vos kelioms dienoms iki švenčių, bet tai nesutrukdė jos įgyvendinimui.
Nebuvau tikra, kurie dažys ir kurie ne, todėl nepabijojau nusipirkti daugiau. Vienintelis svarbus dalykas – 100 % šilko.
Skaičiau, kad siuvinėti dažo prasčiau, bet realybė parodė visai ką kitą. Vieni, iš kurių tikėjausi labai daug, nudažė blankius margučius, o tie, kurie anot kitų turėjo nedažyti dėl siuvinėjimo ir šviesių blankių spalvų – parodė visai kitus rezultatus. Tiesa, plonos šilkinės skarelės nedažo, todėl geriau rinktis kaklaraiščius arba spalvotas ir ryškias palaidines.
Taigi pirmiausia pasiruošiu kaklaraičius darbui. Nuardau visus pamušalus, pasilieku tik šilko pluoštą. Susuku nuplaukus kiaušinius į medžiagą ir stipriai apsuku siūlu.
Siūlo patariu negailėti, nes kuo stirpiau bus prisispausta medžiaga, tuo gražiau nusidažys kiaušiniai.
Kai visi kiaušiniai suvynioti ir apvynioti, belieka juos įpakuoti į medvilninę arba drobinę medžiagą, kad dar pastiprintume suspaudimą. Gerai prispaudžiu visas puses ir surišu tvirtu siūlu.
Užkaičiu puodą su vandeniu ir actu.
Proporcija : 1 litras vandens + 4 šaukštai acto.
Kai užverda, sumažinu ungį ir verdu apie 25 minutes. Kiaušiniai pervirti negali 🙂 nesibaiminkit. Jie vistiek lieka valgomi ir kaip tikri Velykiniai kiaušiniai gali ilgiau stovėti (savaitę), nei tie, kurie verda gerokai trumpiau.
Išvirusius kiaušinius palieku tame pačiame (karštame) vandenyje atvėsti. Maždaug po pusvalandžio jau galima mėgautis atradimo džiaugsmais ir žiūrėti kokie margučiai gavosi.
Visus aptepu lašeliu aliejaus ir galima dėti ant jaukaus Vekykų stalo.
Šis kiaušinių dažymo šilku būdas man labai patiko: mažiau netvarkos, švarios rankos, jokio žaidimo su dažais, – todėl kitais metais būtinai kartosiu, tik gal daugiau spalvingų kaklaraiščių paieškosiu. 🙂
Sveiki, kokie augaliukai žaliuoja kiaušinių lukštuose? 🙂 Gal dar spėtume šioms šventėms užauginti.
Ir dar – kurią audinio pusę dėti prie kiaušinio – gerąją/gražiąją ar blogąją/išvirkščią?
Aš dėjau gerąją pusę prie kiaušinio, tačiau svarbu 100% šilko audinys.
Žaliuoja žolytė 🙂