Galbūt ir jums, kaip ir daugumai kitų mano draugų, būtų sunku patikėti, kad aš tiek gamindama įvairiausių kepinių, dar niekada nebuvau kepusi imbierinio namelio… Nei didelio, nei mažo… Jokio. 🙂 Bet šiemet, jau kai ėmiau kepti, tai, matyt, su kaupu už tuos visus metus, kai jo nekepiau… Nes namelis nei didelis, nei mažas.. tik ±1 kub. metro dydžio. 🙂
Taigi, kaip jau supratote, šiųmetis mano Kalėdų namelis vos tilpo pro duris… Ir DAR tai yra namelis, o tiksliaus pastats, kuris yra Vilniuje, Sporto g. 7A, todėl reikėjo nemažai pastangų ir darbo, kol parengiau plis minus tikslų jo projektą… Reikėjo ir braižyti N kartų, ir perbraižyti, ir skaičiuoti kelis kartus kokios sienos, kokie langai. Žodžiu, reikėjo pasitelkti visus turimus ir neturimus architektūrinius sugebėjimus. 🙂 Žinoma, nesu aš jau toks visų galų meistras ir talentas, todėl teko prašytis pagalbos kitų gerų žmonių, kurie turi daugiau gabumų šiose srityse nei aš. Taigi dėkoju Jonui Udriui už pagalbą rengiant namelio karkasą.
Dėkoju ir kepyklai Skanu, kuri paskolino savo orkaites ir padėjo pagaminti tokio dydžio imbierinės tešlos lakštus, nes namų orkaitės kur kas mažesnės ir apie 60x60cm dydžio lakštus leidžia tik pasvajoti.
Na ir, žinoma, dėkoju visiems kitiems už pagalbą, palaikymą, paskatinimą ir kitus dalykus… nes buvo dienų, kai atrodė, kad projektas nepavyks, nespėsiu, nesigaus toks, kokio noriu, ir oi oi kiek buvo visokiausių minčių. 🙂 Bet rezultu džiaugiuosi ir dalinuosi šiuo džiaugsmu su jumis.
Namelio langai padaryti iš cukraus. Prisimindama kiek pastangų tai pareikalavo, noriu pabrėžti, kad jis visas visas (išskyrus karkasą 🙂 ) buvo valgomas ir šiandien, mano žiniomis, jau yra suvalgytas.
Namelio viduje buvo įrengtas apšvietimas be elektros maitinimo, todėl namuką galima buvo transportuoti kur reikia ir su šviesa ir be jos.
Na o čia daugiau dekoracinių detalių ir visos rankų darbo. 🙂
Na ir žinoma, didelė didelė padėka tėveliui ir broliukui, už pagalbą gabenant namelį į jo naujuosius namus 🙂
Va čia tai menas!!! šaunuolė, ne tas žodis, maxisuper gal. Galima tik įsivaizduoti ir žavėtis tokiu sudėtingu kūriniu. 🙂
Ačiū už gražius žodžius, Jolanta! 🙂
Super! Visiskai nerealu, ziurejau, grozejausi ir stebejausi tokiu isradingumu…ir, akivaizdu, begaline kantrybe! Superinis namas! Tobulas! 😉
Ačiū, Indre 🙂 Labai malonu skaityti…